tverti

1 tvérti, tvẽria, tvė́rė K, Š, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ; L 1. tr. SD¹39, SD66, H, R, MŽ, OsG75, Sut, I, N, LL42, DŽ, Brs, Lk, Kt, Gdr, Dv daryti, statyti (tvorą): Stodainiais tverta tvora tvers ilgai J. Vyrai išeisiam toros tvérti pavasarį visu pirmu Vvr. Aš ten mietus tašiau toroms tvérti Kl. Prisdariau šulelių, sukasiau juos in žemę ir dar̃ tversiu tvorą Lš. Tvoras kaip tvérdavo, tai su vytim parpindavo Pšš. Rikių tvertóji tvora Vdk. Toras kitą kartą ka tvérs, virbais po du į krūvą Žr. Tvė́rė žiogriukus, ka zuikiai neprieitų LKT115(Stl). Tai dobilus pjaudavom, žardžius tvérdavom LKT175(Pgg). Vieną karvę pravest, tai nereikia nė tvorų tvért Nmč. Pondievas ejo ubagais ir rado žmogų, torą iš kiečių bètverantį (ps.) Vkš. Jei terpujurgyj tvorą tversi, vasarą lietaus nebus LTR(Auk). Tverta tvora šoblelių, grįstas tiltas bernelių LTR(Mrk). Penki tvorą tvẽria, šeši kluoną kulia (d.) Cs. Kurie tvoras tvėrė, tie perskyrimo ieško DP279. ^ Tveriškiai tebtvera tvoras, dėlto žiemą kelias nedoras VP47. Tvora tveriama ne nuo žmonių, o nuo gyvulių PPr237(Km). | refl. tr.: Aš nieko nedarysiu, tveriẽs tu tvorą Str. Tvẽriamės aplink nuo šernų, ne tiek tų sklypų, kiek tvorų Kzt. 2. tr. ŽŪŽ73 tvora riboti, supti, juosti: Kas noria pagražyt darželį, tai tvẽria štanketais, varčiukus padaro Ar. Kad aš augau, laukai, pūdymai buvo tvẽramys toroms End. Išdalino paskiau tas ganyklas žmonims, nebreikėjo tvérti Sd. Jie kluonieną tveria Lš. Kapai da tuo laiku netvertì buvo Slm. Bulbos netvértos, bijom, kad šernai neužpult Krs. Sodai netvérti Ss. Kam tie žabarai? – Dirvoms tverti LLDI405(KlvrŽ). Aš turėjau darželaitį, vienais klevais tvértą JV569. Tvė́rė brolis darželį, brolužėlis darželį JD180. Tversim ant dvaro darželį, sėsime žalią rūtelę LTR(Mrk). Virbų tvertas dvarelis, virkščioms kimštas langelis LTR. ^ Toks jau iš jo ir be ūkinykas: jo namai dangum dengti, lauku tvertì Sl. Dangum dengtas, lauku tvertas (miškas) LTR. 3. tr. aptveriant daryti, statyti: Tvérti aptvarą NdŽ. | Krūmais gardus tvẽria Mšk. 4. tr. pertvaromis dalyti į atskiras dalis, pertverti: Tver̃s namą, padaris kambarius Klt. Vieni sako tvért, kiti sako netvért [kambarį] Dbč. Gryčia netvertà Jž. 5. tr. daryti kliūtį, užstoti: Kai jau namon važiuoja [vestuvininkai], tai tvẽria kelią GrvT139. ║ užtvenkti: Netvė́riau Imsrės, tai ir žuvies neturiu Jrb. 6. tr., intr. J vynioti tvarsčiu, rišti: Žaizdą tvérti DŽ. Pirštą įsipjovus tvérti NdŽ. Skara pirštuo tvérti Kv. Vaikščiok netvérta koja, pamatysi, prilįs žemių, tai ir pradės keltis Sl. Toki žaizda, a tvẽra kas, – nieks nètvera Trk. ║ Žlp uždėjus ką vynioti, tvarsčiu rišti: Kaklą užėmus žekes vilnonas prakaituotas šiltas ar avižas sukaitintas pri kaklo tvėrė S.Dauk. I dar tokių bjaurių vaistų pridėti liepė, tvérti an tos kojos Yl. Virsi plaskanius, dėsi, tvérsi [nuo rožės] Žlb. Čia rūgštį tvẽria ant rankos Adm. Gysluočių lapus tver[ia] prie skaudulių ir opų LMD(Sln). Šutink apynių su kokiu norins riebumu ir tverk prie krūtinės einant gulti LMD(Ds). 7. tr. DŽ tvirtinti, taisyti: Tvérti, stipriai pritaisyti I. Niekas manęs nepamokė dalgį tvért Šl. Seniau tvérdavo su karna liepos Ps. Dalgio negal tvérti su apara – šiltą dieną išklimba Kal. Ką gi eisma balon [pjauti], kad da dalgė netvertà Slm. Kur, sūneli, buvai, kai žagrelę tvėriau? LTR(Ob). ^ Jonai, ne teip dalgę tvė́rei! (neišmanai, tai ir nesikišk) Mžš. | refl. tr. Vr: Jau Vaičiaus vyrai dalgius besitverą̃, ryto[j] pradės šienpjūtę Kal. ║ refl. pritvirtintam laikytis, jungtis: [Ir padarė] ant kožno kauro penkiasdešimts ąselių (paraštėje grandžių), idant vienas antro tvertųse BB2Moz36,12. 8. tr. tvirtinant, jungiant daryti: ^ Trijų palų tverta, per vidurį balta (grikio grūdas) Slk, Žž. 9. tr. NdŽ lipdant daryti, formuoti: Varnos visur tvẽria lizdus Auk. Tverti, žiesti LL259. Tveriu, lipiu SD375. Kėžą tverti N, BzBkIII69. ║ refl. sulipti, susilieti: Ir kaip regėjai geležį su moliu sumaišytą, anys (karalystės sudedamosios dalys) susimaišys. Bet netversis, kaip antai geležis su moliu neduosis susimaišyti BBDan2,43. 10. refl. darytis, rastis kam tirštam: Neteliuskok pieno – matai, kad smetona tvẽrias Ktk. 11. (plg. l. tworzyć) tr. SD¹183, Sut, N, K.Būg daryti, kad būtų, egzistuotų: Tvert arba sutvert yra daiktą kokį iž nieko padaryt SPI119. V. Dievas tvė́rė svietą par šešias dienas A.Baran. Kai jau ir dangus, ir žemė, ir žolės, ir medžiai buvo sutverti, Dievas pradėjo tverti gyvulius, paukščius SI54. | refl.: Ištaškė pãtapo metais, kaip tvė́rės pasaulė, i tie akminys tokie buvo minkšti Vkš. 12. tr. psn. kurti: Kodėl Lietuvos dainiai šiandien, betverdami revoliucijos laiku revoliucijos dainas, badu noksta ir su džiova kovoja? Pt. Kultūringos tautos tvėrė savo rašomąją kalbą per ištisus metų šimtus ir tūkstančius rš. Mano mintys toli, o mano vaidentuvė tveria – gamina gražiausius vaizdus… J.Jan. | refl.: Per kritiką ir sveikus ginčus kalbos tveriasi ir eina geryn LTI276. 13. tr. I steigti, organizuoti: Ėmė šaukti vyrus ginti savo krašto, tverti nepriklausomą Lietuvą J.Avyž. Mūsų kraštas čia, mes čia dirbom, dainavom, tvėrėm draugijas rš. Kai kas suabejojo, ar tik nebus apsišovęs, įstodamas į naujai tveriamą pulką M.Katil. Jy (Pliaterytė) turėj[o] savo kariuomenę, tvė́rė visa ką Kpč. Tie bajorai tvė́rė lenkų legioną, nenorėjo Lietuvos Rš. Tvė́rė kolūkėlius visai nedidelius Kvr. Kai tuos kalkozus tvė́rė, žmonis drūčiai įbaugino Jrb. Jau ka kolūkį tvė́rė, ta didliai privargo žmonys Sd. Girdėjau, kalba žmonės, būk Prūsų lietuviai tverią naujį laikraštį Blv. | refl.: Tvė́rės Lietuva jau iš po to pirmojo karo Kl. Lietuva vis do tvẽrias, po tam bus gerai Klt. Dėkuo Dievuo, Lietuva pradėjo tvérties, nors numirsam ramio[je] vieto[je] Plt. Tada tvė́rės nauja valdžia Alz. Kai kolūkis tvė́rės, ir arklius jų išvežė, gyvulius, visa Vėžionių kolūkin Kp. Tie ūkininkai, kur tvẽras, tie senukai, anims da padeda Plt. Visokių pavasarininkų pradėjo paskiau tvérties Skd. Kaip čia jau tvė́rės tie Mažeikiai, kunigas parejo, iš trobos padirbo bažnyčią Trk. Kai tvė́rėsi Smalėnų parapija, nusivedė mūs vyrus Pns. Piningai lietuviniai tvė́rės Šts. | prk.: Širdingi santykiai turi savaime tverties Vd. 14. tr., intr. kalbėti niekus, taukšti, plepėti: Šneka šneka, tvẽria tvẽria – nei šį, nei tą Pv. Ką tu čia tverì atsisėdęs, eik akėt Arm. Ką anas tvẽria, neklausyk Dglš. Ot tep sau tveriù, ir tiek Pv. ║ drąsiai sakyti: Kap ėmė tam vagiui tvért, tai jis iš sarmatos nežinojo ir kur dėtis Nč. ║ vadinti: Dabar jau nebe teip tverì – seniau bulba, ė dabar bulvė tvẽriam Vžns.

◊ ×dur̃nių tvérti meluoti: Ką tu dur̃nių tverì Dglš.

×prie ronõs tvẽriamas labai geras: Taip geras, taip geras – prì ronõs tvẽramas Ub. Teip geriausia motriška – pri ronõs tveramà Brs.

prie širdiẽs tvérk apie labai gerą, mielą: Ka ans negirtas – tvérk prỹ širdiẽs, o kaip išgera – tauzija Štk. smìlgų tvoràs tvérti Lp kurti nerealius planus.

\ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti